„Bluetooth“ garso technologija „Auracast™“ , indukcinė ir kitos technologijos

Nesvarbu, ar tai būtų garso gidas muziejuje, vieša peržiūra ar pranešimai perone – žmonės, turintys klausos sutrikimų, daugelyje situacijų gali pasinaudoti papildomomis garso perdavimo technologijomis.

Eva Kohl

Pranešimus peronuose sunku suprasti net žmonėms, turintiems normalią klausą, ypač kai aplink kalbasi ar yra triukšmingų praeivių. Paskaitas perpildytose renginių salėse taip pat sudėtinga girdėti. Tokios situacijos ypač sudėtingos žmonėms, turintiems vidutinio ar sunkaus laipsnio klausos praradimą, naudojantiems įprastus klausos aparatus, arba žmonėms, girdintiems tik viena ausimi.

Todėl klausos sistemų gamintojai sukūrė įvairias technologijas, leidžiančias kalbą virtualiai perduoti arčiau ausies. Be infraraudonųjų spindulių sistemų asmeniniam naudojimui ir FM ar „Wi-Fi“ sistemų uždaroms grupėms, indukcinė technologija pasirodė esanti ypač veiksminga viešose erdvėse. „Bluetooth“ tapo alternatyva asmeniniam garso perdavimui. Dabar „Bluetooth Auracast™“ ateina ir į viešąją erdvę – ir dar plačiau.

„Bluetooth“ – universali perdavimo technologija

„Bluetooth“ buvo sukurta 1990-aisiais trumpų atstumų duomenų perdavimui. Ryšys turi būti aktyviai užmezgamas bent vienoje pusėje – tai vadinama susiejimu arba „pairing“. Garso srityje „Bluetooth“ netrukus pradėta naudoti garsiakalbiams ir ausinėms. Vėliau klausos sistemų gamintojai taip pat sukūrė papildomus įrenginius, leidžiančius priimti garsą per „Bluetooth“ – iš pradžių ryšys su klausos sistema buvo užtikrinamas naudojant energiją taupantį trumpo nuotolio perdavimą arba indukciją.

Pavyzdžiai:

· „Siemens MiniTek“ – „Siemens“ klausos aparatams ir SAMBA garso procesoriams

· „AudioLink (XT)“ – MED-EL kochlearinių implantų sistemoms

· „Artone 3 MAX“ su indukciniu garso perdavimu – visoms klausos sistemoms su indukciniu priėmimu

Nuo „Bluetooth Low Energy“ (BLE) atsiradimo buvo sukurta klausos sistemų su integruotais „Bluetooth“ imtuvais, pavyzdžiui, SONNET 3, arba su mažais prijungiamais imtuvais, tokiais kaip „AudioStream“.

BLE garso technologija su „Auracast™“ yra dar vienas „Bluetooth“ technologijos išplėtimas, įdomus ne tik klausos aparatų srityje, ir dabar pamažu tampa prieinamas vartotojams. „Auracast“ ypač įdomi belaidžiam garso transliavimui viešose erdvėse.

Žvilgsnis į ateitį – „Auracast™“ leidžia svajoti

© Adobe Stock

Pristatyta 2022 metų pradžioje, „Auracast™“ perdavimo technologija labiausiai primena tinklo transliaciją: pranešimai siunčiami visiems kompiuterių tinklo dalyviams – pavyzdžiui, WLAN („Wi-Fi“) tinkle. Maždaug 100 metrų „Auracast“ veikimo nuotolis taip pat panašus į WLAN perdavimą – ir maždaug dešimt kartų didesnis nei įprasto „Bluetooth“.

Daugelis įrenginių, tokių kaip išmanieji telefonai, planšetės, belaidžiai mikrofonai ar išmanieji televizoriai, gali siųsti „Auracast“ signalus – stereofoniniu režimu ir su metaduomenimis, panašiai kaip palydovinis radijas ar RDS radijo duomenų sistema. Imtuvai gali būti garsiakalbiai, ausinės, garso juostos („soundbar“) arba klausos sistemos. Taip pat galima nustatyti privačias transliacijas ir jas apsaugoti PIN kodu ar slaptažodžiu – panašiai kaip „Wi-Fi“ tinkle.

Viena stotis gali vienu metu transliuoti kelis srautus, o skirtingų stočių transliacijos gali persidengti. Todėl naudotojai turi pasirinkti norimą „Auracast“ tinklą naudodamiesi „Auracast“ asistentu – slinkdami per galimas transliacijas kaip per radijo stotis, pasirinkdami rankiniu būdu kaip „Wi-Fi“ tinkle arba nuskenuodami QR kodą. Šį pasirinkimą galima atlikti per programėlę, išmanųjį laikrodį, nuotolinio valdymo pultą arba tiesiogiai pačiame imtuve.

„Auracast“ diegimas užtrunka

„Traukinių stotys, oro uostai ir kitos viešos erdvės su dideliu foniniu triukšmu gali būti sudėtinga aplinka žmonėms, turintiems klausos sutrikimų“, – 2022 m. pristatant „Auracast“ sakė Eric Bernard. Tuo metu jis buvo Europos klausos aparatų gamintojų asociacijos (EHIMA) prezidentas.

Galimos „Auracast“ pritaikymo sritys atrodo beveik neribotos, taip pat ir susijusios su klausos įrenginiais: be Bernardo paminėtų situacijų, ši technologija galėtų būti naudojama kino teatruose ar viešose peržiūrose – net su keliomis kalbų versijomis – arba gidų sistemose. Galimas ir individualus vienas-su-vienu naudojimas, pavyzdžiui, bilietų kasoje.

Bernardas tuo metu buvo įsitikinęs: „Per pastaruosius 50 metų klausos aparatų naudotojai įprato naudotis telecoil funkcija, kad užtikrintų geresnį bendravimą bažnyčiose ir kitose viešose vietose, kur įrengtos indukcinės kilpos. Naujasis „Auracast™“ standartas apima daug platesnį vietų spektrą.“

Tuo tarpu jau pasirodė pirmieji klausos aparatai, galintys priimti „Auracast“ signalą arba tam paruošti. Tačiau naudotojai vis dar pastebi juntamą garso vėlavimą. Kol dauguma klausos sistemų nebus aprūpintos greitesniu „Auracast“ apdorojimu, specialūs „Auracast“ imtuvai, tokie kaip „MoerDuo™“ iš „MoerLab“, leidžia priimti signalą: pakanka prijungti kaklo kilpą prie „MoerDuo™“ garso išvesties arba prie panašaus įrenginio, ir bet kuri klausos sistema su T režimu tampa visiškai suderinama su „Bluetooth“ ir „Auracast“.

©Adobe Stock

Vis dėlto platus „Auracast“ siųstuvų diegimas išsivysčiusiose šalyse dar toli gražu nėra įgyvendintas. Indukcinėms sistemoms taip pat prireikė dešimtmečių, kol jos bent iš dalies įsitvirtino viešajame sektoriuje. Kadangi „Auracast“ patraukli ir žmonėms, turintiems normalią klausą, didėjantis vartotojų spaudimas galėtų paspartinti jos plėtrą. Tačiau rašymo metu – praėjus daugiau nei trejiems metams po „Auracast“ pristatymo – Austrijoje dar nebuvo nė vienos viešos vietos, įtrauktos į Austrijos klausos negalią turinčių asmenų asociacijos ÖSB klausos aparatų sąrašą. Todėl naudotojų organizacijos, tokios kaip ÖSB ar Europos klausos negalią turinčių asmenų federacija EFHOH, ragina užtikrinti indukcinį priėmimą net ir naujose klausos sistemose.