Su klausos implantais nuo depresijos

Klausos praradimas gali turėti ilgalaikį poveikį gyvenimo kokybei ir net sukelti depresiją. Tinkami klausos aparatai arba klausos implantai gali padėti ir tam pasipriešinti. Neseniai Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo net anksčiau nežinomą ekonominį ryšį.

Gyvenimo kokybė yra daugialypė sąvoka, apimanti fizinę, materialinę, emocinę ir socialinę gerovę. Klausos sutrikimai gali paveikti socialinę ir emocinę bendravimo sritį. Vieno 2012 m. Italijoje atlikto tyrimo duomenimis, klausos negalią turintys senjorai apskritai yra labiau nepatenkinti savo gyvenimu. Klausos praradimo poveikis keitimuisi informacija taip pat gali turėti įtakos pajamoms kaip finansiniam gyvenimo kokybės aspektui. Pavyzdžiui, vienas 2010 m. atliktas tyrimas parodė, kad daugeliu atvejų klausos atkūrimas turi teigiamą poveikį pajamoms.

Žinomus faktus papildo nauji ELSA (Anglijos senėjimo longitudinis tyrimas, angl. English Longitudinal Study of Ageing) rezultatai. Didelės duomenų imties analizė rodo, kad nukentėjusiųjų ekonominė padėtis taip pat turi didelę įtaką klausos problemų poveikiui psichikai.

Visi gyvenimo kokybės tyrimai, kuriuose buvo tiriamas klausos aparatų poveikis gyvenimo kokybei, parodė, kad per pirmuosius metus po aparato pritaikymo gyvenimo kokybė labai pagerėjo.

Klausos sutrikimai, piniginės problemos ir depresija

Depresija – tai psichikos liga, pasireiškianti nuolatine bloga nuotaika, susimąstymu, beviltiškumu ir mieguistumu. Depresija gali būti susijusi su vienu veiksniu, tačiau ji gali išsivystyti ir dėl įvairių neurobiologinių ir psichosocialinių veiksnių sąveikos. Tai gali būti traumos, hormonų svyravimai ar vienatvė. Galimos priežastys taip pat yra netektis, ūmus nerimas, ekonominiai rūpesčiai ir t. t.

Jau seniai žinoma, kad klausos praradimas gali būti vienas iš veiksnių, sukeliančių depresiją. Viename 2003 m. atliktame tyrime nurodoma, kad „negydomas klausos praradimas blogina gyvenimo kokybę dėl izoliacijos, sumažėjusių socialinių ryšių […] ir depresijos simptomų“. Kitame Viskonsino-Medisono universiteto komandos atliktame tyrime klausos praradimas įspėjamas kaip neišvengiamas senėjimo šalutinis poveikis: „Klausos praradimo sunkumas yra susijęs su gyvenimo kokybės pablogėjimo laipsniu“.

Mančesterio universiteto mokslininkai tyrė klausos sutrikimų, depresijos ir ekonominės padėties ryšį. Nors atrodo, kad pasiturintiems žmonėms klausos praradimas kelia nedidelę riziką susirgti depresija, tačiau turintiems klausos problemų ir gaunantiems mažas pajamas tikimybė susirgti depresija yra dvigubai didesnė nei tiems, kurių klausa normali. Kadangi klausos aparatai gali tai neutralizuoti, tyrimų autoriai rekomenduoja atlikti atitinkamus klausos tyrimus, kad būtų galima anksti nustatyti ir įsikišti.

Gyvenimo kokybė ir amžius

Pastaraisiais dešimtmečiais pradėta keletas išsamių paskutinio gyvenimo etapo tyrimų. Jie renka duomenis iš įvairių gyvenimo sričių, kad ištirtų įvairius senėjimo aspektus.

Nuo 2002 m. ELSA Anglijoje kas dvejus metus apklausia daugiau nei 18 000 vyresnių nei 50 metų žmonių. Buvo vertinama jų fizinė ir psichinė sveikata, bendra gerovė, ekonominė padėtis ir asmeninis požiūris į senėjimą. Duomenis skirtingos mokslininkų grupės analizuoja skirtingais būdais. Išanalizavus tokias duomenų imtis, galima atskleisti dar daugiau netikėtų sąsajų.

Sužinokite daugiau: ELSA: Anglijos senėjimo longitudinis tyrimas, ELSA https://www.elsa-project.ac.uk.