Motinų prie ekrano praleidžiamo laiko įtaka vaikų kalbos raidai
Jei mažų vaikų motinos pernelyg dažnai naudojasi išmaniaisiais telefonais ir bendrai, tai gali pakenkti, be kita ko, paveiktų vaikų kalbiniam ir komunikaciniam vystymuisi.
Anksčiau tai buvo tik televizorius, o šiandien mus visur ir visada lydi daugybė prietaisų, įskaitant išmaniuosius telefonus. Daugelis tėvų skundžiasi, kad jų vaikai pernelyg dažnai naudojasi socialine medija, tačiau daugelis iš jų neatsižvelgia į savo pačių vaidmenį.
Vaikai stebi savo tėvus ir pastebi, kad jie nekreipia dėmesio į kitus žmones, aplinką, laikraščius ar knygas. Tuo tarpu suaugusieji, net ir prižiūrėdami vaikus ar kūdikius, paprastai gana ilgai sutelkia dėmesį į elektroninius prietaisus.
Neseniai Suomijoje atliktas tyrimas rodo, kad pernelyg didelis elektroninės medijos vartojimas, be kita ko, taip pat stabdo globojamų vaikų kalbos ir bendravimo raidą. Šiame tyrime buvo tiriami vaikai, neturintys klausos sutrikimų ir specialiųjų poreikių. Galimas poveikis klausos sutrikimų turintiems vaikams, kuriems labiau reikia pagalbos kalbų ir bendravimo srityje, gali būti tik numanomas.
Moksliniai duomenys apie žalingą mobiliųjų telefonų naudojimo poveikį
Atlikta nemažai tyrimų apie medijų piktnaudžiavimo poveikį vaikams ir paaugliams. 2022 m. gegužę Zalcburge vykusiame Europos kalbėjimo ir kalbos sutrikimų draugijos ESLA kongrese magistrė Riikka Mustonen ir jos kolegos iš Helsinkio psichologijos ir logopedijos universiteto pristatė tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad mažų vaikų tėvai taip pat turėtų kuo trumpiau leisti laiką prie ekrano!
Suomijos duomenys rodo, kad: „Jei motina daug laiko praleidžia prie išmaniojo telefono, planšetinio kompiuterio, kompiuterio ar televizoriaus, vaiko žodynas bus mažesnis, o kalbos įgūdžiai apskritai prastesni“. Priežastys yra dvi: pirma, prie ekrano praleidžiamas laikas sutrumpina laiką, kuomet vaikas gali dalyvauti motinos gyvenime. Antra, motina turi mažiau galimybių kalbėtis su vaiku įvairiomis jį dominančiomis temomis.
„Į šį tyrimą įtraukėme tik motinas. Tačiau būtų labai įdomu ištirti ir tėvų praleidžiamo laiko prie ekrano poveikį“, – pažymi Mustonen.
„Technoferencija“ – naujas fenomenas
Dar iki išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių paplitimo buvo tėvų, kurie su savo vaikais praleisdavo nedaug laiko ir dažniausiai tai buvo antraeilė veikla. „Tačiau mobiliuosius telefonus ypač lengva nuolat turėti su savimi. Ir viską galima atlikti internetu: nuo naujienų skaitymo iki apsipirkimo“, – priduria mokslininkai. „Be to, vaikas paprastai nemato, ką mama veikia telefone – ar ji skaito laikraščius, ar ruošia maisto receptą. Taigi telefonas vaiką palieka nuošalyje kaip pašalinį asmenį labiau nei kitos veiklos jos gyvenime.“
Vienos veiklos trukdymas ryšio technologijų priemonėmis vadinamas technoferencija. Pavyzdžiui, kai tėvai žaidžia su vaiku ir staiga pažvelgia į telefoną. Vieno technologijų tiekėjo atliktas tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 6000 8-13 metų amžiaus vaikų, parodė, kad daugiau nei trečdalis vaikų jaučiasi nesvarbūs, kai tėvai valgio ar pokalbio metu griebiasi mobiliojo telefono. Poveikis psichinei gerovei ir vaiko raidai, įskaitant kalbos raidą, yra akivaizdus.
Tikimasi, kad šis poveikis bus dar akivaizdesnis klausos negalią turintiems vaikams
Suomijoje atliktame tyrime dalyvavę vaikai neturėjo klausos sutrikimų, buvo normaliai išsivystę ir nereiklūs. „Vaikams, turintiems klausos sutrikimų, technoferencija ir staigus sąveikos nutrūkimas gali būti dar žalingesnis, nes jiems reikia akių kontakto ir daugiau laiko bendrauti. Vaikams, kuriems reikia padrąsinimo bendrauti, ypač naudingi suaugusieji, kurie laiko savo ekrano įrenginius. toli, kol jie kartu“.
Tyrimo metu buvo vertinamas ne tik laikas, kurį motina praleido prie ekrano pramogaudama ir bendraudama, bet ir darbo, mokymosi ar apsipirkimo internetu tikslais. „Nemanau, kad, žvelgiant iš vaiko perspektyvos, naudojimo tikslas yra svarbus“, – aiškina Mustonen. Ji taip pat pripažįsta, kad vienas iš tėvų paprastai vis tiek būna darbe, todėl jo nebūna. „Kita vertus, tėvai gali tikrinti su darbu susijusius el. laiškus telefone net žaisdami su vaiku. Būtent todėl norėjome ištirti viso prie ekrano praleisto laiko poveikį, nes ne visada lengva tai atskirti.“
Šis tyrimas yra išsamaus vaikų bendravimo įgūdžių ugdymo tyrimo dalis. Buvo analizuojami 159 motinų ir jų vaikų nuo dvejų su puse iki ketverių metų amžiaus duomenys.
