Kochlearinis implantas – vis dar ne „Plug & Play“

Klausos lavinimas naudojant kochlearinį implantą: ar žinote, kodėl tai svarbu? Tolesnis kochlearinių implantų technologijų tobulinimas užtikrina ne tik natūralesnį garsą ir geresnį kalbos supratimą, bet ir daug greitesnį prisitaikymą prie klausos. Nepaisant to, po implantacijos patartina taikyti klausos terapiją, kuri leidžia pasiekti dar geresnių rezultatų naudojant šią klausos sistemą.

Įprastiniai klausos aparatai tam tikru mastu sustiprina garsus, tačiau jų nepakanka žmonėms, turintiems gilų klausos sutrikimą arba kurtumą. Kochleariniai implantai tiesiogiai stimuliuoja klausos nervą. Tai leidžia girdėti žmonėms, turintiems gilų klausos sutrikimą. Taip gautas nervinis impulsas yra panašus į natūralų klausos signalą, tačiau centrinei klausos sistemai vis dar reikia prie jo prisitaikyti.

Pastaraisiais dešimtmečiais klausos technologijos labai patobulėjo. Tai atsispindi natūraliame KI garso vaizde, taip pat geresniame ir greitesniame kalbos supratime. Tačiau kochlearinis implantas nepriklauso „plug and play“ technologijai, prie kurios esame pripratę naudodamiesi šiuolaikinėmis kompiuterinėmis technologijomis.

Kodėl reikalingas klausos lavinimas?

Mūsų klausos sistema veikia dar negimusiems kūdikiams jau nuo 24^-osios nėštumo savaitės. Jei kūdikis gimsta kurčias arba neprigirdintis, jam teks ne tik pasivyti kalbos raidą prieš gaunant klausos sistemą, bet ir prenatalinį vystymąsi. Žinoma, kuo anksčiau suteikiama klausos priežiūra, tuo mažiau reikia gydymo. Pirmieji bendravimo pratimai naudingi dar prieš klausos implantaciją.

Duomenys rodo, kad klausos reabilitacija po kochlearinės implantacijos labai naudinga ir suaugusiems kurtiesiems. Remdamasis vienu senesniu tyrimu, atliktu Koblenco ir Montabauro klinikoje [1], Dr. Roland Zeh, KI reabilitacijos centro Bad Nauheime, Vokietijoje, vyriausiasis gydytojas, ir Prof. Dr. Uwe Baumann, Frankfurto (Vokietija) universitetinės ligoninės audiologas ir KI specialistas, priduria: „Siekiant užtikrinti optimalią gydymo sėkmę, stacionarinės reabilitacijos priemonės turėtų būti neatsiejama holistinio gydymo metodo dalis ir, jei įmanoma, turėtų būti taikomos pirmaisiais metais po implantacijos.“

Kokia yra klausos lavinimo nauda?

Prof. Baumann ir Dr. Zeh, atlikę tyrimą [2], kuriame dalyvavo 1 355 KI naudotojai, tyrė, kokie veiksniai turi įtakos tokios stacionarinės klausos reabilitacijos sėkmei. Jie apibendrina, kad „vidutiniškai [in the hearing and speech comprehension tests after three to five weeks of inpatient rehab] 20 procentinių punktų padidėjo, palyginti su stojamuoju testu“. Nustebino tai, kad vyresnio amžiaus pacientams, kuriems buvo implantuoti implantai po ilgesnio kurtumo laikotarpio, taip pat pacientams, turintiems ilgametę KI patirtį, reabilitacinės intervencijos rezultatai taip pat labai pagerėjo.

Ankstesniuose tyrimuose buvo teigiama, kad vidutiniškai po maždaug šešių mėnesių KI naudotojų kalbos supratimas nebepagerėjo. Nepaisant to, Zeh ir Baumann sugebėjo įrodyti, kad „geriausios įmanomos paramos […] negalima pasiekti vien tik ilgiau naudojant KI“.

Net jei šie veiksniai turi įtakos klausos pagerėjimo greičiui ir mastui, jie priduria, kad „visoms pacientų grupėms gydymas buvo labai naudingas, neatsižvelgiant į amžių, kurtumo trukmę ar KI naudojimo trukmę. […] KI pritaikymas gali pagerinti aktyvumą, dalyvavimą ir gyvenimo kokybę. Jei nebus intensyvios reabilitacijos, kyla pavojus, kad šie rezultatai nebus pasiekti maksimaliai.“

Kas yra klausos lavinimas?

Klausos vystymasis (re)habilitacijos kontekste vyksta penkiais pagrindiniais etapais, o atskiri etapai gali būti praleidžiami priklausomai nuo individualaus kalbos supratimo:

1. Suvokti, atskirti ir klasifikuoti garsus.
2. Kalbos atpažinimas, žodžių ir sakinių supratimas; vaikams taip pat kalbėjimas
3. Sudėtingesni kalbos vienetai: nauji ir sudėtingesni žodžiai, gramatinės struktūros, istorijų pasakojimas ir bendravimas (žodžiu) kasdieniame gyvenime.
4. Bendravimo strategijos ypač sudėtingose klausymosi situacijose
5. Vadinamosioms binauralinėms funkcijoms – supratimui triukšme ir garso lokalizavimui – būtina dvipusė klausa. Be to, ausys treniruojamos atskirai.

Be to, reabilitacijos dalis yra ir nurodymai, kaip elgtis su klausos aparatu ir kaip juo rūpintis. Stacionarinės klausos reabilitacijos atveju taip pat galima kitų terapeutų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų pagalba. Be to, skatinamas nukentėjusiųjų tinklų kūrimas.

Kur galima rasti klausos lavinimo pasiūlymų?

Iš esmės galima praktikuoti bet kokį klausos pojūtį. Ekspertai rekomenduoja kasdien atlikti klausymo pratimus. Struktūrizuotos klausos terapijos metu logopedai įvertina dabartinę atitinkamo vartotojo klausos būklę, parodo jam ir jo pratybų partneriams, kaip tęsti pratybas namuose, ir pateikia tinkamą pratybų medžiagą.

Čia galite susisiekti su mumis ir sužinoti daugiau apie klausos reabilitacijos ir ankstyvosios pagalbos galimybes savo šalyje. Be to, klausos aparatų ir klausos implantų gamintojai, be kita ko, siūlo patarimų ir praktinės medžiagos, taip pat specialių praktinių programėlių išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams ir kompiuteriams.

Kaip geriau suprasti vienas kitą

Patarimai ir paprastos taisyklės, kaip geriau bendrauti turint ir neturint klausos problemų

Kai kurios situacijos, pavyzdžiui, pokalbiai triukšmingoje aplinkoje, didesnėse diskusijų grupėse ar užsienio kalbomis, gali būti tikrai sudėtingos. Parengėme keletą principų, kaip palengvinti bendravimą kasdieniame gyvenime.

Mokyklos klasėje, biure, gyvenamajame kambaryje ar kitose bendro naudojimo patalpose tikslinga optimizuoti patalpų akustiką. Kietos ir lygios sienos sukelia atspindžius, todėl padidėja triukšmo lygis ir apsunkinamas pokalbis. Pokalbyje padeda paprastos taisyklės:

• Sumažinkite foninį triukšmą: išjunkite radiją ar kitus prietaisus, uždarykite langus, kalbėdami nedirbkite su indais ir pan.
• Jei įmanoma, užsirašykite vardus, naujus terminus, datas ir kitą svarbią informaciją.
• Naudokite turimus papildomus įrenginius
• Leiskite pašnekovui kalbėti ir nepertraukinėkite vienas kito
• Žiūrėkite į žmogų, su kuriuo kalbate, ir neužsidenkite burnos.
• Net jei kalbate emocingomis temomis arba ką nors kartojate: nešaukite ir nepersistenkite!
• Kalbėkite aiškiai ir ne per greitai
• Nekalbėkite pilna burna – venkite kramtyti kalbėdami, tai galioja ir kramtomajai gumai
• Kilus neaiškumams, užduokite klausimus arba pakartokite tai, ką girdėjote, kad įsitikintumėte, jog tai teisinga

Kalbėkite aiškiai

Šaukimas, taip pat monotoniškas, dirbtinis ar perdėtas tarimas dar labiau apsunkina kalbos supratimą. Tai gali pagerėti, jei:

• kalbėsite tiksliai, taisyklingais ir pilnais sakiniais.
• Kalbėkite energingai, naudodami visą balso artikuliacijos diapazoną
• Pabrėžkite raktinius žodžius
• Darykite aiškias pauzes tarp visų frazių ir sakinių.

Jei stengsitės aiškiai išreikšti savo mintis, automatiškai kalbėsite lėčiau ir šiek tiek garsiau.

Užduokite klausimų

Niekas nemėgsta „kelti problemų“ ir erzinti kitų nuolatiniais klausimais. Tačiau nesusipratimai gali varginti abi pokalbio puses. Todėl užduoti klausimus yra naudinga abiem pokalbio dalyviams:

• Pakartokite tai dar kartą/lėčiau, prašau!
• Prašome sakyti kitaip!
• Apie ką tai yra? Duokite man užuominą, prašau!
• Pasakykite po raidę/parašykite svarbiausią žodį!

[1] Maurer, J. Gegenwärtiger Stand der Cochlea Implantatversorgung bei Erwachsenen und Kindern. HNO 57, 693–706 (2009). https://doi.org/10.1007/s00106-009-1959-3

[2] Zeh, R., Baumann, U. Stationäre Rehabilitationsmaßnahmen bei erwachsenen CI-Trägern; Ergebnisse in Abhängigkeit von der Dauer der Taubheit, Nutzungsdauer und Alter HNO 2015 · 63:557–576 (2015). https://doi.or/10.1007/s00106-015-0037-2