Kochleariniai implantai ir dviratininkų šalmai yra suderinami!

„Tiesą sakant, ekstremaliu sportu pradėjau užsiimti, kai atsirado klausos problemų, – šypsosi Kurtas Gregoras. Tuo metu jam buvo apie 40 metų ir jis turėjo nuolatinį darbą. Jis su žmona statėsi naują namą prie pat plaukimo tvenkinio. Būtent tada jis pastebėjo pirmąjį klausos sutrikimą. Gydytojas, be kita ko, paprašė atlikti kraujo tyrimą – ir, atsižvelgdamas į nerimą keliančius rodiklius, skubiai patarė jam sportuoti. Ne tik netoliese esantis tvenkinys, bet ir ankstesni jo, kaip plaukiko, laimėjimai Vienos ASV jaunimo komandoje rodė, kad jis turėtų vėl pradėti reguliariai plaukioti. Šaltuoju metų laiku didelės technologijų įmonės brigadininkas perėjo prie bėgimo mišku, o vėliau – prie važinėjimo dviračiu.

Vieną dieną Gregoras padėjo draugui kaip treneris Karintijos „Ironman“ varžybose. Tai triatlonas, kuriame visos trys kategorijos – plaukimas, važiavimas dviračiu ir bėgimas – ne tik įveikia itin ilgas distancijas, bet ir vyksta viena po kitos. Kaip buvęs plaukikas, gimęs Vienoje, jis galėjo suprasti, kodėl dalyviai buvo ruošiami ilgai plaukimo distancijai. „Bet bėgti ir važiuoti dviračiu taip toli: Jie pamišę, pagalvojau.“ Tada jis pastebėjo: „Ten buvo keletas tvirtesnių moterų, kurios po 42 kilometrų bėgimo tiesiog šypsojosi!“ Tai jam padarė įspūdį. Kartu su žmona jis pirmą kartą pabandė tai padaryti Vienos maratone. Šiandien jis sako: „Kai kartą užsikabini, nesustoji: kai man sukako 50 metų, ėmiausi triatlono.“

Ištvermei ir ekstremaliems rezultatams pasiekti reikia ilgų ir nuoseklių treniruočių. „Aš tai darau, nes tai man suteikia energijos“, – tikina pensininkas. „Ir dar todėl, kad galima daug ko išmokti!“. Pavyzdžiui, kad viskas priklauso nuo jūsų galvos; arba kad visada reikia tikėtis netikėtumų ir turėti parengtą planą B. Kaip per dviračių lenktynes Londone, kai likus aštuonioms mylioms iki finišo austrui teko lopyti padangą. Po mylios jis pradūrė antrą kartą. „Vienintelis dalykas, kuris padėjo, buvo planas B“, – juokiasi jis: „Tada septynias mylias iki finišo nuvažiavau pradurtas.“

„Turiu išgirsti „Ironman“ dviračių etapo teisėją!“

„Nėra šalmo, kuris dabar netiktų.“ Visi Kurto Gregoro dviratininkų šalmai suderinami su „SONNET 2“ garso procesoriumi – nuo pigių iki brangių šalmų ir, svarbiausia, nieko neišimant ir nesumažinant saugumo. ©Kurt Gregor

„Štai! Tai buvo mano pirmasis „Ironman“!“ Sportininkas mėgėjas rodo į ženklą „Ironman Kärnten 2011“. Virš jo, po juo ir šalia jo ant įvažiavimo sienos puikuojasi daugybės kitų „Ironman“, maratono ir pusės maratono, triatlono ir individualių varžybų starto numeriai; priešais jį ant skriemulių ir dviračių stovų kabo įvairūs treniruočių dviračiai, skirti vasarai ir žiemai, taip pat vienas iš varžyboms skirtų dviračių – su karboniniu rėmu, galios matuokliu, integruotu į pedalus, ir belaidžiu „Bluetooth“ pavarų perjungimu. Kadangi jis turi klausos sutrikimų, jo klausos aparatai taip pat yra nuolatinė jo dviračių įrangos dalis, nes: „Bėgant klausa galbūt yra skonio reikalas, tačiau važiuojant dviračiu ji būtina.“

Ilgų plaukimo distancijų metu į ausų būgnelius nuolat bangomis plūstančio vandens poveikis pusiausvyros pojūčiui – tai nėra geras scenarijus varžybose, kurios iškart po jų tęsiamos sausumoje. Todėl ekstremalūs sportininkai per plaukimo varžybas nešioja plaukimo ausų įdėklus, o tai reiškia, kad jie aukoja klausą. „Galiu bėgioti ir be klausos. Galiu labiau susikoncentruoti į savo kūną“, – tikina jis. Tada jis pasakoja apie mažą mergaitę, kuri stovėjo nuošalyje ir palaikė savo mamą – ir apie tai, kaip šie palaikymo šūksniai suteikė energijos ir jam.

Paskutinį maratoną jis nubėgo 2018 m., o po to dėl kraujagyslių ligos jam tapo neįmanoma dalyvauti tolesnėse bėgimo varžybose. Dviračių sportas jam dabar yra dar svarbesnis. Svarbu ne tik girdėti kitus dviratininkus – ypač tuos, kurie yra už jo regėjimo lauko ribų: Gregoras taip pat turi girdėti teisėją per „Ironman“ dviračių varžybų etapą. Teisėjas lydi dviratininkus motociklu, užtikrina, kad būtų laikomasi atstumų ir kitų varžybų taisyklių, ir duoda atitinkamus nurodymus. „Jei nevykdai teisėjo nurodymų, gauni laiko baudą“, – aiškina patyręs varžybų dalyvis. Tačiau jis neįsivaizduoja važiavimo dviračiu be klausos: „Tai dėl eismo!“

„HEARO“, chirurginis robotas: pagalba sudėtingoje anatomijoje

Nepaisant visų jo pastangų, per pastaruosius 20 metų 63-ejų metų vyro klausa pablogėjo. Dėl otosklerozės buvęs daugiau kaip 180 darbuotojų vadovas jau daugiau kaip 15 metų praktiškai negirdi. Šį procesą pavyko atitolinti dėl atliktos dešinės ausies otoplastikos operacijos iki tol, kol prieš kelis mėnesius, nepaisant klausos aparatų ir CROS gydymo, jis nebegalėjo pakankamai suprasti ir dešine ausimi. Jam vėl prireikė plano B, šį kartą dėl klausos. Jo LOR gydytojas pasiūlė kochlearinį implantą. Vienos LOR universitetinėje klinikoje specialistas Priv.-Doz. Dr. Alice Auinger patvirtino indikacijas. Ji pasiūlė pirmiausia implantuoti į kairę ausį, kuri jau kurį laiką buvo kurčia.

Tačiau su otoskleroze susiję kauliniai pakitimai yra iššūkis implantuojant. Auingeris aiškina: „Jei sraigė yra suakmenėjusi, suakmenėjimą reikia išgręžti. Tačiau, priklausomai nuo kaulėjimo masto, tai gali būti sudėtinga.“ Kaip aiškina chirurgas, šioje situacijoje gali padėti „HEARO“ chirurginis robotas. „HEARO“ savarankiškai ir minimaliai invaziniu būdu išgręžia tunelį per kaulą už ausies iki sraigės. Naudojant kompiuterinės tomografijos duomenis, gręžimą galima tiksliai suplanuoti ir atlikti: susikaulėjusios sraigės vietos išgręžiamos kiek įmanoma labiau. Tuomet elektrodų masyvą galima įterpti toliau.“ Giliau įterpus elektrodus, KI leidžia girdėti natūralesnį garsą. Taip pat tikimasi, kad dėl gręžimo tikslumo bus geriau išsaugotos sraigės nervinės struktūros.

Kochlearinė implantacija be komplikacijų

©Kurt Gregor Kurtas Gregoras jau paauglystėje buvo sėkmingas plaukikas. ©Kurt Gregor

2024 m. balandį Prof. Dr. Clemens Honeder ir Priv.-Doz. Dr. Alice Auinger atliko implantaciją. Po trijų valandų pacientas grįžo į kambarį, o dar po valandos išėjo pasivaikščioti su žmona. „Buvau alkanas, štai ir viskas“, – sako Kurtas Gregoras, po operacijos vis dar besidžiaugiantis operacija be komplikacijų. Po trijų savaičių KI technikas įjungė susijusį garso procesorių: švelniai smėlio spalvos „SONNET 2“ su diskretiško tartano spalvos siųstuvu. Nors taip ilgai nieko negirdėjo kairiąja ausimi, pensininkas galėjo pranešti apie stebėtinai greitą klausos sėkmę: „Po dviejų mėnesių aš jau galiu skambinti telefonu su KI! Kitiems esą reikia šiek tiek daugiau laiko.“

Entuziastingas sportininkas ypač džiaugiasi, kad visi jo dviratininko šalmai puikiai tinka su „SONNET 2“ – nuo „pigaus“ treniruočių šalmo iki brangaus lenktynių šalmo: „Nėra nė vieno, kuris dabar netiktų“. Siųstuvo ritė, kaip ir pats implantas, yra gerai apsaugota po šalmu, o BTE procesoriaus dalis lieka visiškai atvira atviroje vietoje virš ausies ir gali netrukdomai priimti garsą. Gregoras po šalmu taip pat nešioja bandaną, skarelę iš plono audinio – „kad sugertų prakaitą“. Jis įprato tai daryti su savo klausos aparatu.

Pasaulinis ryšys – sportui ir klausai

Dalyvavimas tokio masto tarptautiniuose konkursuose kainuoja nuo 600 iki 1200 eurų, neskaitant kelionės išlaidų. Išėjęs į pensiją, Žemutinės Austrijos atstovas pagal savo pasirinkimą galėjo dalyvauti varžybose, kurių nebūtų buvę įmanoma surengti per 45 darbo metus. Šiais metais jis netgi tapo „X-Waters“ pasaulio čempionu savo amžiaus grupėje, užėmęs 8 vietą visose amžiaus grupėse. Tai buvo Maltoje. Kitose varžybose jis buvo nuvykęs į Italiją ar Londoną – „tikrai gražią vietovę“, JAV ar Naująją Zelandiją.

Gregoras greitai išsitraukia iš apykaklės kažkokį amuletą. „Nuo maorių, dabar esu jų genties narys“, – paaiškina jis ir odinį dirželį su pakabuku kiša atgal po marškiniais. Su vietiniais Naujosios Zelandijos gyventojais jis susipažino per draugą, kuris gimė maoriu ir turi du kochlearinius implantus. Buvęs neįgaliųjų atstovas savo įmonėje dabar palaiko ryšius su klausos negalią turinčiais sportininkais visame pasaulyje. Socialinio tinklo „Facebook“ grupė vadinasi „Deaf Ironmen Events“, kurioje kurčiųjų kultūros atstovai ir įvairių klausos sistemų naudotojai keičiasi patarimais ir palaiko vieni kitus dalyvaudami sporto varžybose.

Gregoras ten susipažino su daugeliu KI naudotojų dar gerokai prieš nuspręsdamas įsigyti KI. Daugelis jų iškirpdavo dviratininkų šalmų paminkštinimus, kad procesoriai tilptų po šalmu, aiškina jis. „Bet juk nėra protinga gadinti šalmą!“ Jis užtikrintai kalba apie saugumo ir draudimo aspektus: „Jei varžybų teisėjas pamatys, kad šalmas suklastotas, jis net neleis jums startuoti.“ Todėl jam buvo labai svarbu, kad jo dviračio šalmas tiktų tokiai KI sistemai net ir nemanipuliuojant ir kad KI veiktų kartu su šalmu.

Pirmasis varžybų medalis su kochleariniu implantu

Kurtas Gregoras Niujorko „Gran Fondo“ varžybose, pirmosiose su kochleariniu implantu. ©Kurt Gregor

„Leiskite man jums kai ką parodyti!“ – sportininkas išdidžiai rodo į vieną iš daugybės medalių, kurie puošia sutuoktinių namų laiptinę; arti vienas kito, sukabinti ant strypų, suskirstyti pagal varžybas. Sėkmingas ekstremalus sportininkas apie daugelį jų turi ypatingą prisiminimą. Naujausias medalis iš 2024 m. gegužę Niujorke vykusių „Gran Fondo New York“ varžybų jam visada asocijuosis su KI. GFNY buvo tos varžybos, kuriose jis pirmą kartą, praėjus vos dviem savaitėms po KI aktyvavimo, vėl galėjo girdėti kairiąja ausimi.

Norint girdėti su KI, reikia praktikos. Tačiau pensininkas jau dabar su implantu girdi apie 20 proc. geriau nei anksčiau dešine ausimi su klausos aparatu ir CROS. „Tiesiog nuostabu vėl mėgautis muzika“, – džiaugiasi jis savo pirmuoju koncertu su KI: Rodas Stiuartas Vienos „Stadthalle“ salėje. Tada jis atsidūsta: „Jei būčiau visa tai žinojęs iš anksto, būčiau tai padaręs anksčiau! Net jei KI anksčiau ir nebuvo būtinas, bet todėl, kad taip geriau!“ Kitą žiemą Kurtui Gregorui bus atlikta KI implantacija ir dešinėje pusėje. Viena, kad per dviračių lenktynes suprastų teisėją, nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės jis šaukia; ir kita, kad kasdieniniame gyvenime vėl gerai girdėtų iš abiejų pusių.