Įvairių klausos sprendimų palyginimas

Dabartiniai tyrimai rodo, kad žmonių, turinčių gilų klausos praradimą viena ausimi („vienpusį kurtumą“), bendravimo gebėjimai yra prastesni, nei tikėtasi. Stipriausiais sutrikimais laikomi kryptinės klausos trūkumas ir ribotas kalbos supratimas triukšme, po to – ribota orientacija erdvėje. Tyrimai taip pat parodė, kad pacientai, sergantys vienpusiu kurtumu (sutrumpintai angl. SSD), jaučia didelius suvaržymus profesiniame gyvenime. Netgi naudojimasis telefonu normaliai girdinčia ausimi jiems gali kelti problemų.

Idealios sėdėjimo vietos pasirinkimas susirinkime ar klasėje yra pirmas žingsnis siekiant palengvinti šiuos sunkumus, taip pat įvairių pagalbinių klausymo ir bendravimo prietaisų naudojimas[1]. Norint rasti nuolatinį sprendimą, reikėtų apsvarstyti galimybę įsigyti tinkamą techninį klausos aparatą. Kandidatams, turintiems vienpusį kurtumą, siūlomi CROS klausos aparatai, įprastiniai klausos aparatai, kaulinio laidumo klausos implantai ir kochleariniai implantai.

CROS (angl. Contralateral Routing of Signal) – kontralateralinis signalo nukreipimas

CROS – tai klausos aparato, esančio kurčioje ausyje, kuris priima garsą iš tos pusės, ir antrojo klausos aparato, perduodančio garsą į girdinčiąją ausį, derinys. Garsas gali būti perduodamas per akinius arba – šiuolaikinių technologijų dėka – belaidžiu ryšiu. Šis sprendimas naudotojams suteikia galimybę girdėti visą garsą, sklindantį į kurčiąją ausį. Tačiau jie negali nustatyti, iš kur sklinda garsas. Kalbos supratimas triukšme yra įvairus ir priklauso nuo konkrečios situacijos: jei pokalbio partneris yra šalia kurčiojo ausies, jis gali būti geriau girdimas. Jei pokalbio partneris yra šalia girdinčiosios ausies, bet triukšmas sklinda iš kurčiųjų pusės, naudojant CROS sprendimą supratimas bus apsunkintas.

Naudotojai dažnai nepastebi teigiamos šio sprendimo naudos. Particularly children often don’t accept having to wear hearing aids in both ears.[2] Bone-conduction systems are the further development of CROS systems.

Kaulų laidumo naudojimas SSD

Kaulinio laidumo sistema dėvima kurčioje ausyje, kur ji priima garsą, paverčia jį vibracijomis ir perduoda į kaukolės temporalinį kaulą. Kaukolė perduoda garsą į priešingoje galvos pusėje esančią ausį. Kaulų laidumo sistemas galima suskirstyti į specialius klausos aparatus ir kauluose įtvirtintus klausos implantus. Abi sistemos turi savų privalumų ir trūkumų.

Apskritai šis sprendimas veikia perduodant garso signalą į girdinčiąją vidinę ausį, imituojant CROS efektą, tačiau naudojant tik vieną klausos aparatą. Naudotojai praneša, kad jų klausa pagerėjo, nors jie negali naudotis binauraline klausa: Taip yra todėl, kad visas garsas yra sujungiamas ir pateikiamas tik vienai pusei.

Kochlearinis implantas visiškam klausos atkūrimui SSD

Vienpusiškai kurčių žmonių, turinčių klausos implantą, gyvenimo kokybė labai pagerėja. ©MED-EL

Kochlearinis implantas (CI) apeina neveikiančią vidinę ausį ir tiesiogiai stimuliuoja klausos nervo neuronines struktūras. Kad kochlearinis implantas duotų visapusišką naudą, rekomenduojama klausos reabilitacija, o vaikams – ankstyvas klausos lavinimas su logopedu.

Vienpusį kurtumą turintiems CI naudotojams gali prireikti šiek tiek daugiau laiko, kol jų centrinė klausa teisingai supras garso signalą. Taip yra dėl to, kad klausos ausis perėmė visą klausos darbą. Žmonių, ilgai sirgusių vienpusiu kurtumu, smegenų žievės sritys3] galėjo persitvarkyti. Tai gali pailginti klausos reabilitacijos procesą. Jei iki kurtumo pradžios binauralinių gebėjimų nebuvo, rekomenduojama atlikti specialius garsų lokalizacijos ir kalbos supratimo triukšme pratimus. Didžiausias kochlearinio implanto pranašumas, palyginti su sistemomis, naudojančiomis kaulinį laidumą, yra tas, kad jis gali elektroniniu būdu atkurti kurčios ausies klausos gebėjimus, taip suteikdamas pagrindą visiškam dvibalsiam girdėjimui.

Sistemų palyginimas – pirmasis tyrimas

2015 m. Welso-Grieskircheno (Austrija) LOR klinikos specialistai, vadovaujami vyriausiojo gydytojo Tomo Georgo Keintzelio [4], atliko tyrimą, kuriame palygino vienpusį kurtumą turinčius pacientus, naudojančius CI, su SSD pacientais, naudojančiais pusiau implantuojamą kaulinį klausos implantą „BONEBRIDGE“. Pacientams buvo tikrinama, ar jie supranta kalbą triukšme ir nustato garso vietą. Be to, specialiame klausimyne buvo vertinamas subjektyvus gyvenimo kokybės pagerėjimas implantavus implantą.

Rezultatai parodė, kad abiejų sistemų naudotojai geriau suprato kalbą triukšme ir pagerino gyvenimo su klausos implantais kokybę. Tyrimo metu pastebėtas ryškus kryptinės klausos skirtumas. Naudotojai, turintys kochlearinius implantus, surinko gerokai daugiau taškų nei grupė su kauliniais klausos implantais. Abi grupės pranešė apie akivaizdžiai pagerėjusią gyvenimo kokybę.

Klausos sprendimai: klinikinė patirtis

Renkantis implantų sistemą pacientui, Thomas Keintzelis rekomenduoja įvertinti, ar siekiama „tik pagerinti kalbos supratimą triukšme, ar ir kryptinę klausą bei orientaciją erdvėje“.

Sėkmingai naudojant „Bonebridge“ implantą SSD naudotojams reikia gerai girdėti priešinga ausimi. Nedidelės reabilitacijos pastangos ir aiškus kalbos supratimo triukšme pagerėjimas yra argumentai „Bonebridge“ naudai, o ribota kryptinė klausa kalba prieš jį.

Thomas Keintzel paaiškina: „Kad SSD kochlearinis implantas būtų sėkmingas, kurtumo pradžia turi būti ne senesnė nei prieš dešimt metų.“ Pacientai turi būti pasiryžę reabilituotis ir turėti realių lūkesčių. Jei jie sutiks su šiais kriterijais, tikėtina, kad SSD pacientams, turintiems CI, akivaizdžiai pagerės kalbos supratimas triukšmingoje aplinkoje. Be to, jie gali atgauti kryptinę klausą ir geriau orientuotis erdvėje.

[1] Lieu J. E. C., Vaikų, turinčių vienašalį klausos praradimą, valdymas, Otolaryngol Clin N Am, 2015, http://dx.doi.org/10.1016/j.otc.2015.07.006.

[2] kaip¹

[3] Žr. Geros klausos, implantuojamų klausos sistemų tyrimai – pokalbis su prof. dr. Andrej Kral, paimtas iš: Schnecke, 82 leidimas, p. 2013 m. gruodžio 11 d

[4] Žr. straipsnį leidinyje hear to read, specialusis leidinys, 2015 m. balandis, p. 30 ir toliau.