Kada klausos implantai yra geresnis sprendimas nei klausos aparatai?

Klausos implantų ir įprastinių klausos aparatų naudojimo rezultatai nuolat gerėja, o šių skirtingų sistemų naudojimo ribos nuolat kinta.

klausos aparatas arba klausos implantas

„Maždaug 19 proc. gyventojų kenčia nuo klausos praradimo, kurį reikia gydyti“, – aiškina Wels-Grieskircheno klinikos LOR skyriaus vyriausiasis gydytojas Thomas Keintzel. „Gydymas klausos aparatu čia vis dar yra auksinis standartas.“ Įprastiniai klausos aparatai sustiprina garsą (priklausomai nuo garso aukščio ir garsumo), kad naudotojas galėtų jį geriau suvokti. Tačiau naudotojai neturėtų sustoti: „Be prietaisų palaikymo, mokymas tapo esminiu sėkmės veiksniu.“

Tačiau yra tam tikrų medicininių būklių, dėl kurių sunku arba neįmanoma sėkmingai naudoti įprastinių klausos aparatų. Pavyzdžiui, susiaurėjęs arba nuolatinis ausies kanalo uždegimas, vidurinės ausies kaulėtumas arba vidurinės ausies kaulų nykimas. Kai kuriais atvejais gali padėti operacija, tačiau 75 proc. visų problemų tenka naudoti klausos aparatą, teigia Prim. Keintzel. „Tačiau kaulinio laidumo ir aktyvūs vidurinės ausies implantai tapo vertinga alternatyva įprastiniams klausos aparatams.“

Kai vien stiprinimo nepakanka

Audiologiniu požiūriu įprasti klausos aparatai pasiekia savo ribas, kai stipriai pažeidžiama vidinė ausis. Vidinė ausis ne tik paverčia garso virpesius nerviniais signalais, bet ir atlieka funkciją, kuri beveik prilygsta išankstiniam „stiprintuvui“. Tai vadinama vidinės ausies suspaudimu. Praradus sensorinę klausą, šis gebėjimas palaipsniui prarandamas. Todėl klausos aparatai turi labiau sustiprinti švelnius garsus nei garsius.

Šis suspaudimo praradimas sutrikusios klausos ausyje sukelia „dinaminį susilpnėjimą“. Skirtumas tarp švelniausio garso (kuris vos girdimas) ir stipriausio garso (skausmo pliūpsnis) tampa vis mažesnis. Dėl to prarandamas kontrastas tarp skirtingų akustinių signalų: naudotojas vis dar viską girdi su stiprintuvu, tačiau tam tikri garsai, kalbos supratimas ir pokalbiai tampa vis labiau varginantys, nepaisant klausos aparato.

Sutrikusi ausis taip pat patiria laiko skiriamosios gebos pokyčius (vadinamąjį „klausos maskavimą“), kai vyraujantis garsas užgožia švelnesnį garsą. Visi šie poveikiai kartu reiškia, kad nuo maždaug 50 decibelų klausos praradimo kalba triukšmingoje aplinkoje tampa vis mažiau aiški, net ir naudojant klausos aparatus.[1]

Šiuolaikinės technologijos įprastiniuose klausos aparatuose padeda

Įprastiniai klausos aparatai įvairiais triukais pagerina akustinį kontrastą, o pagrindinis dėmesys visada skiriamas kalbos supratimui. Dažnių filtrai naudojami siekiant nuslopinti garsus, kurie nėra būtini kalbai panaikinti arba kuriuose gali būti daug foninio triukšmo. Triukšmo slopinimas tiria kiekvieną garso aukščio segmentą, ar jame nėra kalbos signalų, ir atitinkamai jį sustiprina arba nutildo. Kryptinių mikrofonų sistemos apdoroja garsus numanoma pašnekovo kryptimi. Visos šios funkcijos taip pat integruotos į klausos implantų garso procesorius.

Nuolat tobulėjančios kalbos gerinimo technologijos leidžia net ir tiems naudotojams, kurių vidinės ausies funkcija labai sutrikusi, suprasti kalbą naudojant klausos aparatus. Tam tikru metu net ir dabartiniai geriausi klausos aparatai pasiekia savo ribas. Prim. Keinzel turi patarimą pacientams, kurie nebesijaučia geriau: „Tokiu atveju, norint pagerinti kalbos supratimą, galima naudoti tiesioginę elektrinę stimuliaciją per kochlearinį implantą.“

Svarbiausia suprasti kalbą!

„Be nuolatinio techninio klausos aparatų ir klausos implantų tobulinimo, pasikeitė ir indikacijų ribos“, – apibūdina Prim. Keintzel. Jei kalbos supratimas, bendravimas ir gera gyvenimo kokybė įmanomi naudojant klausos aparatus, operacija mažai pateisinama. Be to, norint girdėti su klausos implantu (arba KI), reikalingas pratybų etapas: centrinė klausos sistema turi išmokti atitinkamai konvertuoti techniškai generuojamus signalus.

„Esminis sprendimo kriterijus gali būti kalbos supratimas su klausos aparatu.“ Apskritai, jei kalbos supratimas su gerai pritaikytais klausos aparatais yra prastesnis, nei būtų galima tikėtis su KI, rekomenduojama implantacija. Tačiau pirmiausia reikia įsitikinti, kad klausos aparatas yra optimaliai pritaikytas ir tinkamas naudotojui.

Jei KI naudotojas vis dar naudoja kitos pusės klausos aparatą, gydytojas patars implantuoti antrosios pusės implantą, jei klausos aparatas nepadeda geriau suprasti kalbos.

Vaikų klausos ir kalbos raida yra lemiamas veiksnys. „Kalbant apie vaikus, kurie gimė kurčnebyliais arba kurčnebyliais tapo prieš išmokdami kalbą, priimant šį sprendimą reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių, tokių kaip vaiko raidos etapas, komunikaciniai gebėjimai ir kt.“, – pabrėžia Prim.Keintzel. „Bet kokiu atveju vienpusiškai kurtiems vaikams, gimusiems vienpusiškai kurtiems, tėvai turėtų žinoti apie vienpusės klausos trūkumus – prastesnį kalbos supratimą triukšmingoje aplinkoje, kryptinės klausos nebuvimą ir visa tai jautriu kalbos įsisavinimo laikotarpiu.“

Ko tikėtis iš kochlearinio implanto

KI apeina vidinės ausies defektus ir tiesiogiai stimuliuoja klausos organo nervinę struktūrą. Klausos centras turi išmokti interpretuoti šiuos dirbtinius signalus, todėl naudotojui reikia reabilitacijos ir praktikos. 2021 m. Austrijos LOR kongrese Prim.Keintzel pademonstravo sėkmingą kochlearinę implantaciją. [2] Po vienerių metų nuo KI aktyvavimo trys ketvirtadaliai visų naudotojų supranta taip pat gerai, kaip ir tipiški klausos negalią turintys asmenys, kurių klausos praradimas yra 50 decibelų. „Taigi kalbos supratimo praradimas, kurio galima tikėtis pritaikius KI, yra ne didesnis nei vidutinio laipsnio klausos praradimo atveju“, – taip pat ir asmenims, kurie anksčiau buvo visiškai kurtieji.

Tame pačiame renginyje Erlangeno LOR universitetinės ligoninės vyresnysis gydytojas Prof. Dr. Ulrichas Hoppe (Ulrich Hoppe) parodė KI ir klausos aparatų naudotojų kalbos supratimo palyginimą. Dauguma KI naudotojų supranta kalbą triukšmingoje aplinkoje taip pat, kaip ir pacientai, turintys 25-50 decibelų klausos praradimą su klausos aparatais. Tiesą sakant, visi KI naudotojai supranta geriau nei tipiški klausos aparatų naudotojai, kurių klausos praradimas yra 65 decibelai.

Kandidatui į KI visada svarbu kruopščiai apsvarstyti jo kandidatūrą, tačiau taip pat svarbu greitai priimti sprendimą. Patyręs LOR specialistas Keintzel paaiškina, kodėl: „Ankstyva kochlearinė implantacija sutrumpina reabilitacijos laiką ir yra susijusi su geresniais veiklos rezultatais bei reikšmingai geresne gyvenimo kokybe.“

Daugiau audiologinės informacijos ir išsamių kriterijų šia tema žr: Keintzel T, Limits of conventional hearing aid provision, Jatros Pneumologie & HNO, Universimed-Verlag, 01/2022, p. 34-36.


[1] Wardegna et al, 2015

[2] Daten nach Reichell 2015, aus: Kießling et al; Versorgung mit Hörgeräten und Hörimplantaten; Thieme-Verlag 2018; ISBN 978-3-13-240200-3