Motin\u0173 prie ekrano praleid\u017eiamo laiko \u012ftaka vaik\u0173 kalbos raidai<\/h1><\/div>Jei ma\u017e\u0173 vaik\u0173 motinos pernelyg da\u017enai naudojasi i\u0161maniaisiais telefonais ir bendrai, tai gali pakenkti, be kita ko, paveikt\u0173 vaik\u0173 kalbiniam ir komunikaciniam vystymuisi.<\/strong><\/p>\n<\/div>![](\"https:\/\/lifelonghearing.com\/lt\/wp-content\/uploads\/sites\/12\/2022\/11\/generationsocialmedia_featured-1200x559-1.jpg\" "\\"generationsocialmedia_featured-1200×559\\"")
<\/span><\/div><\/div><\/div><\/div><\/div>Anks\u010diau tai buvo tik televizorius, o \u0161iandien mus visur ir visada lydi daugyb\u0117 prietais\u0173, \u012fskaitant i\u0161maniuosius telefonus. Daugelis t\u0117v\u0173 skund\u017eiasi, kad j\u0173 vaikai pernelyg da\u017enai naudojasi socialine medija, ta\u010diau daugelis i\u0161 j\u0173 neatsi\u017evelgia \u012f savo pa\u010di\u0173 vaidmen\u012f.<\/p>\n
Vaikai stebi savo t\u0117vus ir pastebi, kad jie nekreipia d\u0117mesio \u012f kitus \u017emones, aplink\u0105, laikra\u0161\u010dius ar knygas. Tuo tarpu suaugusieji, net ir pri\u017ei\u016br\u0117dami vaikus ar k\u016bdikius, paprastai gana ilgai sutelkia d\u0117mes\u012f \u012f elektroninius prietaisus.<\/p>\n
Neseniai Suomijoje atliktas tyrimas rodo, kad pernelyg didelis elektronin\u0117s medijos vartojimas, be kita ko, taip pat stabdo globojam\u0173 vaik\u0173 kalbos ir bendravimo raid\u0105. \u0160iame tyrime buvo tiriami vaikai, neturintys klausos sutrikim\u0173 ir speciali\u0173j\u0173 poreiki\u0173. Galimas poveikis klausos sutrikim\u0173 turintiems vaikams, kuriems labiau reikia pagalbos kalb\u0173 ir bendravimo srityje, gali b\u016bti tik numanomas.<\/p>\n
Moksliniai duomenys apie \u017ealing\u0105 mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 naudojimo poveik\u012f<\/h2>\n
Atlikta nema\u017eai tyrim\u0173 apie medij\u0173 piktnaud\u017eiavimo poveik\u012f vaikams ir paaugliams. 2022 m. gegu\u017e\u0119 Zalcburge vykusiame Europos kalb\u0117jimo ir kalbos sutrikim\u0173 draugijos ESLA kongrese magistr\u0117 Riikka Mustonen ir jos kolegos i\u0161 Helsinkio psichologijos ir logopedijos universiteto pristat\u0117 tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad ma\u017e\u0173 vaik\u0173 t\u0117vai taip pat tur\u0117t\u0173 kuo trumpiau leisti laik\u0105 prie ekrano!<\/p>\n
Suomijos duomenys rodo, kad: \u201eJei motina daug laiko praleid\u017eia prie i\u0161maniojo telefono, plan\u0161etinio kompiuterio, kompiuterio ar televizoriaus, vaiko \u017eodynas bus ma\u017eesnis, o kalbos \u012fg\u016bd\u017eiai apskritai prastesni\u201c. Prie\u017eastys yra dvi: pirma, prie ekrano praleid\u017eiamas laikas sutrumpina laik\u0105, kuomet vaikas gali dalyvauti motinos gyvenime. Antra, motina turi ma\u017eiau galimybi\u0173 kalb\u0117tis su vaiku \u012fvairiomis j\u012f dominan\u010diomis temomis.<\/p>\n
\u201e\u012e \u0161\u012f tyrim\u0105 \u012ftrauk\u0117me tik motinas. Ta\u010diau b\u016bt\u0173 labai \u012fdomu i\u0161tirti ir t\u0117v\u0173 praleid\u017eiamo laiko prie ekrano poveik\u012f\u201c, \u2013 pa\u017eymi Mustonen.<\/p>\n
\u201eTechnoferencija\u201c \u2013 naujas fenomenas<\/h2>\n
Dar iki i\u0161mani\u0173j\u0173 telefon\u0173 ir plan\u0161etini\u0173 kompiuteri\u0173 paplitimo buvo t\u0117v\u0173, kurie su savo vaikais praleisdavo nedaug laiko ir da\u017eniausiai tai buvo antraeil\u0117 veikla. \u201eTa\u010diau mobiliuosius telefonus ypa\u010d lengva nuolat tur\u0117ti su savimi. Ir visk\u0105 galima atlikti internetu: nuo naujien\u0173 skaitymo iki apsipirkimo\u201c, \u2013 priduria mokslininkai. \u201eBe to, vaikas paprastai nemato, k\u0105 mama veikia telefone \u2013 ar ji skaito laikra\u0161\u010dius, ar ruo\u0161ia maisto recept\u0105. Taigi telefonas vaik\u0105 palieka nuo\u0161alyje kaip pa\u0161alin\u012f asmen\u012f labiau nei kitos veiklos jos gyvenime.\u201c<\/p>\n
Vienos veiklos trukdymas ry\u0161io technologij\u0173 priemon\u0117mis vadinamas technoferencija. Pavyzd\u017eiui, kai t\u0117vai \u017eaid\u017eia su vaiku ir staiga pa\u017evelgia \u012f telefon\u0105. Vieno technologij\u0173 tiek\u0117jo atliktas tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 6000 8-13 met\u0173 am\u017eiaus vaik\u0173, parod\u0117, kad daugiau nei tre\u010ddalis vaik\u0173 jau\u010diasi nesvarb\u016bs, kai t\u0117vai valgio ar pokalbio metu griebiasi mobiliojo telefono. Poveikis psichinei gerovei ir vaiko raidai, \u012fskaitant kalbos raid\u0105, yra akivaizdus.<\/p>\n
Tikimasi, kad \u0161is poveikis bus dar akivaizdesnis klausos negali\u0105 turintiems vaikams<\/h2>\n
Suomijoje atliktame tyrime dalyvav\u0119 vaikai netur\u0117jo klausos sutrikim\u0173, buvo normaliai i\u0161sivyst\u0119 ir nereikl\u016bs. \u201eVaikams, turintiems klausos sutrikim\u0173, technoferencija ir staigus s\u0105veikos nutr\u016bkimas gali b\u016bti dar \u017ealingesnis, nes jiems reikia aki\u0173 kontakto ir daugiau laiko bendrauti. Vaikams, kuriems reikia padr\u0105sinimo bendrauti, ypa\u010d naudingi suaugusieji, kurie laiko savo ekrano \u012frenginius. toli, kol jie kartu\u201c.<\/p>\n
Tyrimo metu buvo vertinamas ne tik laikas, kur\u012f motina praleido prie ekrano pramogaudama ir bendraudama, bet ir darbo, mokymosi ar apsipirkimo internetu tikslais. \u201eNemanau, kad, \u017evelgiant i\u0161 vaiko perspektyvos, naudojimo tikslas yra svarbus\u201c, \u2013 ai\u0161kina Mustonen. Ji taip pat pripa\u017e\u012fsta, kad vienas i\u0161 t\u0117v\u0173 paprastai vis tiek b\u016bna darbe, tod\u0117l jo neb\u016bna. \u201eKita vertus, t\u0117vai gali tikrinti su darbu susijusius el. lai\u0161kus telefone net \u017eaisdami su vaiku. B\u016btent tod\u0117l nor\u0117jome i\u0161tirti viso prie ekrano praleisto laiko poveik\u012f, nes ne visada lengva tai atskirti.\u201c<\/p>\n
\u0160is tyrimas yra i\u0161samaus vaik\u0173 bendravimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymo tyrimo dalis. Buvo analizuojami 159 motin\u0173 ir j\u0173 vaik\u0173 nuo dvej\u0173 su puse iki ketveri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus duomenys.<\/p>\n
Jei ma\u017e\u0173 vaik\u0173 motinos pernelyg da\u017enai naudojasi i\u0161maniaisiais telefonais ir bendrai, tai gali pakenkti, be kita ko, paveikt\u0173 vaik\u0173 kalbiniam ir komunikaciniam vystymuisi.<\/strong><\/p>\n<\/div> Anks\u010diau tai buvo tik televizorius, o \u0161iandien mus visur ir visada lydi daugyb\u0117 prietais\u0173, \u012fskaitant i\u0161maniuosius telefonus. Daugelis t\u0117v\u0173 skund\u017eiasi, kad j\u0173 vaikai pernelyg da\u017enai naudojasi socialine medija, ta\u010diau daugelis i\u0161 j\u0173 neatsi\u017evelgia \u012f savo pa\u010di\u0173 vaidmen\u012f.<\/p>\n Vaikai stebi savo t\u0117vus ir pastebi, kad jie nekreipia d\u0117mesio \u012f kitus \u017emones, aplink\u0105, laikra\u0161\u010dius ar knygas. Tuo tarpu suaugusieji, net ir pri\u017ei\u016br\u0117dami vaikus ar k\u016bdikius, paprastai gana ilgai sutelkia d\u0117mes\u012f \u012f elektroninius prietaisus.<\/p>\n Neseniai Suomijoje atliktas tyrimas rodo, kad pernelyg didelis elektronin\u0117s medijos vartojimas, be kita ko, taip pat stabdo globojam\u0173 vaik\u0173 kalbos ir bendravimo raid\u0105. \u0160iame tyrime buvo tiriami vaikai, neturintys klausos sutrikim\u0173 ir speciali\u0173j\u0173 poreiki\u0173. Galimas poveikis klausos sutrikim\u0173 turintiems vaikams, kuriems labiau reikia pagalbos kalb\u0173 ir bendravimo srityje, gali b\u016bti tik numanomas.<\/p>\n Atlikta nema\u017eai tyrim\u0173 apie medij\u0173 piktnaud\u017eiavimo poveik\u012f vaikams ir paaugliams. 2022 m. gegu\u017e\u0119 Zalcburge vykusiame Europos kalb\u0117jimo ir kalbos sutrikim\u0173 draugijos ESLA kongrese magistr\u0117 Riikka Mustonen ir jos kolegos i\u0161 Helsinkio psichologijos ir logopedijos universiteto pristat\u0117 tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad ma\u017e\u0173 vaik\u0173 t\u0117vai taip pat tur\u0117t\u0173 kuo trumpiau leisti laik\u0105 prie ekrano!<\/p>\n Suomijos duomenys rodo, kad: \u201eJei motina daug laiko praleid\u017eia prie i\u0161maniojo telefono, plan\u0161etinio kompiuterio, kompiuterio ar televizoriaus, vaiko \u017eodynas bus ma\u017eesnis, o kalbos \u012fg\u016bd\u017eiai apskritai prastesni\u201c. Prie\u017eastys yra dvi: pirma, prie ekrano praleid\u017eiamas laikas sutrumpina laik\u0105, kuomet vaikas gali dalyvauti motinos gyvenime. Antra, motina turi ma\u017eiau galimybi\u0173 kalb\u0117tis su vaiku \u012fvairiomis j\u012f dominan\u010diomis temomis.<\/p>\n \u201e\u012e \u0161\u012f tyrim\u0105 \u012ftrauk\u0117me tik motinas. Ta\u010diau b\u016bt\u0173 labai \u012fdomu i\u0161tirti ir t\u0117v\u0173 praleid\u017eiamo laiko prie ekrano poveik\u012f\u201c, \u2013 pa\u017eymi Mustonen.<\/p>\n Dar iki i\u0161mani\u0173j\u0173 telefon\u0173 ir plan\u0161etini\u0173 kompiuteri\u0173 paplitimo buvo t\u0117v\u0173, kurie su savo vaikais praleisdavo nedaug laiko ir da\u017eniausiai tai buvo antraeil\u0117 veikla. \u201eTa\u010diau mobiliuosius telefonus ypa\u010d lengva nuolat tur\u0117ti su savimi. Ir visk\u0105 galima atlikti internetu: nuo naujien\u0173 skaitymo iki apsipirkimo\u201c, \u2013 priduria mokslininkai. \u201eBe to, vaikas paprastai nemato, k\u0105 mama veikia telefone \u2013 ar ji skaito laikra\u0161\u010dius, ar ruo\u0161ia maisto recept\u0105. Taigi telefonas vaik\u0105 palieka nuo\u0161alyje kaip pa\u0161alin\u012f asmen\u012f labiau nei kitos veiklos jos gyvenime.\u201c<\/p>\n Vienos veiklos trukdymas ry\u0161io technologij\u0173 priemon\u0117mis vadinamas technoferencija. Pavyzd\u017eiui, kai t\u0117vai \u017eaid\u017eia su vaiku ir staiga pa\u017evelgia \u012f telefon\u0105. Vieno technologij\u0173 tiek\u0117jo atliktas tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 6000 8-13 met\u0173 am\u017eiaus vaik\u0173, parod\u0117, kad daugiau nei tre\u010ddalis vaik\u0173 jau\u010diasi nesvarb\u016bs, kai t\u0117vai valgio ar pokalbio metu griebiasi mobiliojo telefono. Poveikis psichinei gerovei ir vaiko raidai, \u012fskaitant kalbos raid\u0105, yra akivaizdus.<\/p>\n Suomijoje atliktame tyrime dalyvav\u0119 vaikai netur\u0117jo klausos sutrikim\u0173, buvo normaliai i\u0161sivyst\u0119 ir nereikl\u016bs. \u201eVaikams, turintiems klausos sutrikim\u0173, technoferencija ir staigus s\u0105veikos nutr\u016bkimas gali b\u016bti dar \u017ealingesnis, nes jiems reikia aki\u0173 kontakto ir daugiau laiko bendrauti. Vaikams, kuriems reikia padr\u0105sinimo bendrauti, ypa\u010d naudingi suaugusieji, kurie laiko savo ekrano \u012frenginius. toli, kol jie kartu\u201c.<\/p>\n Tyrimo metu buvo vertinamas ne tik laikas, kur\u012f motina praleido prie ekrano pramogaudama ir bendraudama, bet ir darbo, mokymosi ar apsipirkimo internetu tikslais. \u201eNemanau, kad, \u017evelgiant i\u0161 vaiko perspektyvos, naudojimo tikslas yra svarbus\u201c, \u2013 ai\u0161kina Mustonen. Ji taip pat pripa\u017e\u012fsta, kad vienas i\u0161 t\u0117v\u0173 paprastai vis tiek b\u016bna darbe, tod\u0117l jo neb\u016bna. \u201eKita vertus, t\u0117vai gali tikrinti su darbu susijusius el. lai\u0161kus telefone net \u017eaisdami su vaiku. B\u016btent tod\u0117l nor\u0117jome i\u0161tirti viso prie ekrano praleisto laiko poveik\u012f, nes ne visada lengva tai atskirti.\u201c<\/p>\n \u0160is tyrimas yra i\u0161samaus vaik\u0173 bendravimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymo tyrimo dalis. Buvo analizuojami 159 motin\u0173 ir j\u0173 vaik\u0173 nuo dvej\u0173 su puse iki ketveri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus duomenys.<\/p>\n<\/span><\/div><\/div><\/div><\/div><\/div>Moksliniai duomenys apie \u017ealing\u0105 mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 naudojimo poveik\u012f<\/h2>\n
\u201eTechnoferencija\u201c \u2013 naujas fenomenas<\/h2>\n
Tikimasi, kad \u0161is poveikis bus dar akivaizdesnis klausos negali\u0105 turintiems vaikams<\/h2>\n